Charming Charmed

Lapkričio 13 d., 10:14 a.m., San Franciskas
Danielė įžengė į mokyklos kavinę. Beveik visi ten buvę mokleiviai keistai į ją įsispoksojo.
- Aš neišsitepliojau veido, ar ne?- mergina kumštelėjo Leonui, sėdinčiam ant vieno iš stalų.
- Ne. Tiesą sakant, atrodai pritrenkiančiai kaip ką tik po užpuolimo,- mirktelėjo Felipas.
- Tai ko jie visi spokso??- nesuprato.
- Mishellė visiems prišnekėjo apie tave,- Leonas galva linktelėjo į dailią blondinę iš jų klasės. Tą pačią, kuri pirmąją dieną Daneilę užrakino kabinete.
- Ko?!
- Kam tai rūpi?- vaikinas gūžtelėjo.- Geriau pasakyk man, kaip tavo žaizdos sugebėjo sugyt?
- O gal tu man geriau pasakyk, kodėl Mauras miršta, o niekas man nieko nesakė?
- Na, tu jo per daug nemėgai, tad nusprendėm, kad tau nebus labai didelio nuostolio,- Leonas nusijuokė.
- Aš ne nemėgstu jo..
- Tai nekenti?- nustebo Felipas.
- Ne. Aš… Na, aš nenoriu, kad jis pamanytų, jog man patinka ar kažkas tokio,- gūžtelėjo.
- Turiu prielaidą,- Leonas apkabino Danielę per pečius.- Tu- Fėja.
- KĄ?!- tiek Felipas, tiek Danielė prapliupo juokais.
- Rimtai. Tik Fėjos gali išgyt pačios. Daugiau nėra jokio logiško paaiškinimo.
- Kad šitas irgi ne per labiausiai logiškas, broliuk,- Felipas nusimaivė.
- Žinoma, jei atmesime „Fėjos gimsta tik Fėjų ir Elfėjų šeimose“ versiją,- linktelėjo.
- Tu negali atmesti fakto, Leo,- Felipas susiraukė.
- Mauras man sakė, kad Fėjų nebėra,- nesuprato Danielė.
- Yra. Tik labai labai mažai,- tarstelėjo Felipas.
- O gal tai,- linktelėjo į Danielę,- yra utopija ir gamtos bandymas prieštarauti magams?
- Ką tu čia nusišneki?- Felipas kumštelėjo broliui.
- Bet rimtai,- sutiko Danielė.- Jeigu nėra kitokio paaiškinimo, tai galbūt Leo teisus?
- Matai? Bent kažkas čia logiškai mąsto,- Leonas buvo apsipatenkinęs.
- Nuo kada tu logiškai mąstai?- Felipas prisimerkė.- O tu…- atsisuko į Danielę,- prašau, netikėk juo. Kad ir ką jis pasakytų.
- Tu nuteikinėji ją prieš mane,- Leonas pasibaisėjo.
Nuskambėjo skambutis į pamoką.
- Bet jin vis tiek kažkokiu nesuvokiamu būdu su tavim bendrauja,- Felipas gūžtelėjo ir pasuko į priešingą pusę nei Leonas su Daniele.
- Kol dar nesusėdot,- pradėjo mokytojas,- Daniele- prie lentos. Mishelle- tu irgi.
Abi merginos nepatenkintos nužingsniavo prie lentos.
- Mishelle- 245 uždavinys, Daniele- 246,- pasakė mokytojas.
Danielė užrašė tris skaičiukus. Padėjo tašką. Tada padėjo kreidos gabaliuką šalia lentos ir atsisuko į mokytoją:
- Aš nieko nesuprantu.
- Tai žinoma, kur tu ką nors suprasi,- prunkštelėjo Mishellė.
- Užsičiaupk, blondine,- dėbtelėjo Danielė.
- Mergaitės,- sudraudė mokytojas. Tačiau tai nepadėjo.
- Ką pasakei?- perklausė Mishellė.
- O tu dar ir negirdi?- Danielė nusimaivė.
Mishellė susiraukė ir kreida perbraukė Danielės švarko rankovę.
- O dabar tau galas,- mergina sugriebė kempinę nuo lentos krašto ir prikišus ją prie Mishellės trenkė su kita ranka per ją. Kreidos dulkės pasipylė į visas puses. Mishellė pradėjo cypt.
- Halliwel!!- užriko mokytojas.- Tuoj pat sėdi į savo vietą. Dvidešimt baudos taškų.
- O čia ir tokie dalinami?- mergina nepatenkinta susmuko savo kėdėje.

Patiko (8)

Parašė bohema 2012-02-08 15:07
Įrašo kategorijos: Be temos.